- griežti
- gríežti -ia, -ė, griẽžti
1. tr. pjauti, rėžti rėžį, brėžti: Kurpes gríežti (apipjauti apie kurpmedžius rėželį odoms prikalti) Skr. Gulsčio medžio viršūnę gríežti J.
2. tr. lupti, gramdyti, gremžti: Gríežia ligoniui votį, akį Š. Kad akis iš kaktos griežtų, koks tai būtų sopulys rš.
3. tr. griežtuvu daryti indui graižtus (griežimus), griovelį, išpjovą: Kibiro gráižtvos nupuvo, reikia ir vėl gríežti J.Jabl. Stotko graižtvos nupuvo, reik gríežti su griežtuvu dėl dugno viedrų, t. y. dėl įleidimo dugno kubilui J. Griežtuvu gríežia kubilu griežimus Slm.
4. tr. [i]pjauti (pievą); kirsti, kapoti: Jau mūsų vyrai gríežia pievą Up. Siečką vienas gríežia Lp.
5. intr. rėžti, smegti; klimpti: Tekiniai gríeža į velėną Krkl. | refl.: Važiuojant kad griežiasi ratai, tai griežiasi Pc.
6. tr. veržti: Ploni šniūreliai kelnių, tai kojas griežia Lš. | refl.: Nespausk tep, siūlas pirštan griežiasi Lš. | Ir tau kai kunigui kaklas pradėjo gríežtis (riebėti, reivėtis iš riebumo) Kair.
7. tr. daržovėms, javams šaknis ar lapus nusukti, nupjauti: Eisme runkelių gríežt Rs. Burokus kai gríeši, purvus nudaužyk Vdžg. Ar jūs griežiat grikius? Onš.
8. tr. sukti, gręžti: Linų saują griežia (apskritai susuka, suriša) J.Jabl.
9. tr. prk. skaudėti, gelti: Per visądien griẽžė dantį Arm. Vaikui vidurius gríežia (sopa, vaikas viduriais serga, viduriuoja) J.Jabl.
10. tr., intr. braukti, brūžinti, trinti, zulinti: Jau kelias pusplikis – vietoms ragės grieža pliką žemę Šauk. Rogės griežė plikais plento akmenimis rš. | refl.: Šitą pusę Nemunas griežias (graužias), o anoj – salą pila Skr.
11. intr. rėkti džeržgiančiu balsu: Gryžė gríežia rugiuose, pievose J. Jei volungė gríežia, tai dar bus lietaus Gs. Usnynės baloj pirmos varlės griežia T.Tilv. Ko čia grieži kaip žalioja varlė? Slm. ║ džergžti: Vasarą dažnai pradeda griežti ratai Alz. | refl.: Pradėjo ratai griežties gigirgu gigirgu – reik tepuklo Šts.
12. intr., tr. groti: Aukštai ore kaži kas griežia M.Valanč. Vaikinai klernetas, armonikas, muzikas griežė, cypino šuns balsais Žem. Ant smuiko gríežia piemuo, t. y. grajija J. Kaip gríežia, teip ir šok! Mšk. Kaip seniejai griežė, taip jauniejai šoko ž. Pernakt muzika gríežė Vl. Beržinskytis labai gražiai gríežia ant armonikos Šk. Muzikantai griežia be galo, nebsėdi sveteliai už stalo Žr. To[je] karčemėlė[je], toje margoje, ui, ui kaip gražiai, tai gražiai griežė JD369. Griežk, dūda varine, šok, merga lelija JV999. Praded griežti ant vargonų JD1488. Kiti juokės, rėkė ožio balsais, kojomis žemę trankė, liežuviu griežė Žem. Muzikantai griežia valsą rš. | prk.: Tik jaunoje žolėje griežė naktiniai smuikininkai – žiogai rš.
13. tr., intr. grikšėti, džiržginti, ppr. sukandus dantis iš skausmo ar iš pykčio: Dantis griežė, kumščias daužė Žem. Griežiu dantimis SD451. Sako, kad aš per miegą dantimì griežiù Vs. Šitas arklys stips – dantim gríežia Dkš. Paršelis dantį gríežia prieš dvėsimą Ds. Barbė iš piktumo pradėjo gríežti dantimis Kal.
14. tr. barti, rieti; ėsti, graužti: Jis mane per dienas griežia Lš. Tai, vaikeli, kad nors tu manęs negriežtái Švn. | refl.: Jau senai jie griežiasi tarpusavy Lš. Ir taip visą gyvenimą niaunas, griežias kaip katės maiše rš. ║ įkyriai prašyti: Kaip ėmė griežti užstojęs, ir išprašė Ds.
15. intr. mušti, kirsti, šerti: Kad gríežiau iš lazdos tam šavaldrai Dr.
16. intr. kortuoti: Pinigus pasdalinę griežė kortomis Gmž. Griežė kvortomis savo kozeriais srš.
17. intr. kęsti badą, alkį, pasninkauti: Ir jie šiuosmet griežė per visą žiemą suniekę Mrc. Jau jie seniai susčiom griežia (sausai valgo) Lp.
◊ ãpmaudą gríežti pyktį lieti: Apmaudą griežė ant kitų rš.dañtį (ìltį) gríežti labai pykti: Aš seniai an jo dantį gríežiu Ad. Aš savo iltį gríežiu ant tavęs, t. y. pykstu J. Tu vis da dantį ant manęs griežì Pns. Berniokas už tokį padarymą griežė ir tebegriežia dantį Grž. Jie vienas ant kito dantis griežia Kair. Pyko jis ant vaikų, ant Petronėlės griežė dantį A.Vien. Mylėdamas griežia iltį JD706. Daug kas dabar ant šito arklio dantį griežia (nori atimti) Pbs. Dantim̃ gríeždamas, atadavė karaliūčią OG406.\ griežti; apgriežti; atgriežti; įgriežti; išgriežti; nugriežti; pagriežti; pragriežti; prigriežti; sugriežti; užgriežti
Dictionary of the Lithuanian Language.